į pradžią turinys susisiekite  
Nėštumo psichologija » Kada šeima labiausiai pasiruošusi susilaukti vaiko

Geriausias laikas atskristi gandrui

 

   Nemažai kalbama apie tai, kokio amžiaus moterims palankiausia gimdyti, koks skirtumas tarp broliukų ir sesučių geriausias jiems augti ir sutarti. Reikšmingas ir dar vienas aspektas, kokioje šeimoje gimsta mažiukas. Deja, ne kiekvienas šeimos gyvenimo etapas palankus gimti vaikeliui. Ir tai priklauso ne tik nuo tėvų darbo krūvio, gyvenimo kartu ar atskirai, finansinių galimybių, kitų aplinkybių. Labiausiai partneriai turėtų atkreipti dėmesį į savo tarpusavio santykius.

 

  Šeimos kaip ir žmonės išgyvena tam tikrus raidos etapus. Visos net ir pačios tvirčiausios poros susiduria su panašiais iššūkiais, tik skirtingai juos įveikia. Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais sutuoktiniai gyvena ramiau,  o kai kuriais labiau konfliktuoja. Svarbu tai, jog vaikai į šeimą ateitų tada, kada tėveliai labiausiai tam pasiruošę.

 

   Vaikelio planavimo motyvai. Garsus psichologas  E. Bernas teigia,  jog gyvybės užsimezgimo situacija gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui.  Svarbu, ar buvo planuotas ir kokius vaikelio pradėjimo motyvai turėjo tėvai. Nei vienas planuotas kūdikis nepradedamas šiaip sau. Visada tėvai turi savus įsitikinimus, kodėl jų šeimai reikalingas pirmas ar dar vienas kūdikis. Visgi ne visuomet motyvai palankūs vaikui. Psichologai išskiria pozityvius ir negatyvius vaiko pradėjimo motyvus.  Pozityvūs susiję su meilės jausmu. Tai noras tiesiog išauginti vaiką. Siekis įsiamžinti, palikti žemėje savo atžalų.  Pozityvus yra ir siekis užauginti pasauliui vaiką, kokio dar nebuvo. Moterys kartais turi norą pagimdyti vaiką savo partneriui ir taip jam atsidėkoti už bendrą laimę.

 

  Neigiamų motyvų priskaičiuojama daug daugiau, pavyzdžiui, pastojama, nes norima taip priversti partnerį susituokti, pagerinti pašlijusius šeimos santykius, dėl „buvimo kaip visi“, siekio pakeisti socialinę padėtį, noro turėti kuo rūpintis, turėti nors vieną artimą žmogų,  supykdyti partnerį, vaiku pakeisti prarastą žmogų. Vaikelis taip pat pradedamas bandant parodyti tėvams, kad jau suaugo ir gali patys turėti vaikų, kad tėvai susitaikytų su įvykusia nepalaiminta santuoka, nes tėvai prašo anūkų, dėl sveikatos problemų ar materialinių sumetimų ir kt. Pozityvius  motyvus moterys paprastai realiai suvokia, o neigiami dažnai neįsisąmoninami. Teigiami vaiko pradėjimo motyvai stiprina poros santykius, padeda augti būsimiems tėvams kaip asmenybėms, palankiai veikia kūdikį nėštumo laikotarpiu. O neigiami siekiai būsimiems tėvams sukelia daug nerimo, baimės, gali iššaukti depresiją, santykių krizę, privesti iki skyrybų.

 

   Neretai pasitaiko atvejų, kai partnerių vaikelio pradėjimo motyvai skiriasi. Nors pora, rodos, planavo vaikelį, laukia jo, bet nėštumas juos ne suartina, o priešingai – atitolina. Sutuoktiniai nesupranta, kas darosi, o tai gali būti susiję būtent su neįsisąmonintais siekiais. Aišku, dažniausiai žmonės turi ne po vieną motyvą kūdikiui pradėti, visgi kažkuris dominuoja. Neseniai Rusijoje atlikto tyrimo duomenimis, net 80 proc. būsimų mamų  kaip pagrindinį laukimosi motyvą nurodė, jog pastojo todėl, kad moteris privalo pagimdyti vaiką.

 

   Šeimos raida ir vaikelio gimimas. Kiekviena šeima keičiasi, todėl jau antras vaikelis ateina į kitokią aplinką nei pirmas. Šeima išgyvena gimimo, jaunystės, brandos stadijas, kai kada suserga, gali ir mirti, jei sutuoktiniai išsiskiria. Kai vaikelis gimsta ramiu šeimai periodu, jam augti aplinka labai palanki. Jei planuojant atžalą ar jai gimus, šeima išgyvena krizę, tai gali neigiamai paveikti vaiko vystymąsi. Dažnai tėvai pasirenka geriausią laiką susilaukti vaikelio. Ypač dabar, kai jauni žmonės stengiasi  pabaigti mokslus, įsitvirtinti darbe ir tik tada kuria šeimas. Tuomet tikrai patiriama mažiau streso ir papildomų rūpesčių, gimus kūdikiui, labiau atsiduodama tėvystei. Kadangi būna įvairių situacijų ir ne tik pozityvių pradėjimo motyvų, būtina juos įsisąmoninti ir keistis patiems bei padėti savo vaikams.

 

   Pateiksime vieną galimą šeimos raidos variantą ir kiek kiekvienas etapas palankus susilaukti vaikelio. Kaip jau minėjau, kiekviena pora išgyvena panašius laikotarpius, tik skiriasi aplinkybės bei trukmė.

 

   Ikivedybiniai santykiai. Tai ypatingas metas porai, kai partneriai išgyvena stiprius jausmus vienas kitam, nemato kito trūkumų, idealizuoja savo antrąją pusę. Tuo laikotarpiu labai norisi būti kartu, planuoti bendrą ateitį. Tik „rožiniams akiniams“ nukritus, pamatomi mylimojo trūkumai, imama kritiškiau vertinti santykius. Nemažai porų tuo metu išsiskiria. Jei draugaudami žmonės tampa pakankamai artimi ir gali arba bando priimti kitą tokį, koks jis yra, dažnai nutariama tuoktis. Ikivedybinius santykius greitai gali pakeisti neplanuotas nėštumas. Tada pora neretai nusprendžia likti kartu, susituokti ir auginti vaikelį. Toks neplanuotas nėštumas kelia didelį stresą būsimai mamai, neigiamai veikia kūdikį. Užgriuvę rūpesčiai neleidžia ramiai susitaikyti su nėštumu, džiaugtis kūdikiu. Paprastai pats vaikelis mamai nekelia ypatingų jausmų, o tampa tarsi pretekstu „susitvarkyti gyvenimą“. Ankstyvasis ryšys tarp mamos ir vaiko neužsimezga. Jaunos mamos paprastai susikuria vaizdinį apie būsimą kūdikį ir jei jis svajonių neatitinka, atrasti ryšį būna dar sunkiau. Dėl to tokius neplanuotus kūdikius dažnai globoja ar net augina močiutės.

 

   Konfrontacijos stadija. Ji prasideda iš karto kai susituokusi pora pradeda gyventi kartu. Jos trukmė ir sunkumas labai priklauso nuo įvairių papildomų aplinkybių, santuokos motyvų, nuo to, ar porą gyvena atskirai, ar su tėvais, finansinės situacijos ir kt. Abu sutuoktiniai turi savus įsitikinimus apie bendrą gyvenimą, savo įpročius, tėvų šeimų modelius. Pradėjus gyventi kartu pastebimos tokios partnerių savybės, su kuriomis sunku susitaikyti. Pasitaiko, kad jaunų žmonių tėvai taip pat linkę patarinėti ir perlenkia lazdą bandydami padėti savo vaikams. Visa tai porai reikia įveikti. Tik priėmus partnerį tokį, koks jis yra, nustojus šeimoje bandyti įgyvendinti savo tėvų šeimos modelį ir suradus abiems sutuoktiniams tinkantį variantą, išgyvenamas sudėtingas konfrontacijos etapas. Šis metas nėra palankus gimti vaikui. Dažnai nėštumas nesuvienija šeimos, o kaip tik poros ryšius dar susilpnina. Jei moteris pastoja tuo metu, kai santykiai su partneriu įtempti, ji atsiduoda nėštumui, bet atsiriboja nuo partnerio. Laukia vaikelio, bet nesidalija tuo su būsimu tėčiu. Tada vyras pasijunta vienišas ir paguodos ieško kitur, perka naują mašiną, susiranda veiklos ne namuose ar net kitą moterį. Gimus vaikeliui, mama prie jo prisiriša dar labiau, o vyras taip ir lieka nuošalyje. Kai vaikui sueina metai, moteris atsigręžia į vyrą, bet santykiai būna atšalę. Tada ji pasijaučia labai vieniša. Aišku, kad tokia situacija neigiamai veikia ne tik jaunus tėvus, bet ir kūdikius. Įtempta šeimos emocinė atmosfera neigiamai veikia vaiko emocinę raidą.

 

   Kompromisų metas. Kiekviena pora skirtingai įveikia konfrontacijos stadiją. Bet paprastai po eilinio didelio konflikto partneriai supranta, kad toliau taip gyventi neįmanoma ir pradeda bandyti prisitaikyti. Ypač tos poros, kurios jaučia, kad vienas be kito gyventi vis tiek negalės. Baimė prarasti partnerį priverčia keistis pačius, o ne bandyti pakeisti antrąją pusę. Šiuo metu sutuoktiniai pradeda labiau suprasti vienas kitą, prisiima atsakomybę už gyvenimą kartu. Pradedama kurti sava unikali šeima. Atrandami šeimos įpročiai, ritualai, tradicijos. Partneriai kartu jaučiasi vis laimingesni. Tuo metu dažnai pajaučiama, kad atėjo laikas susilaukti šeimos pagausėjimo. Abu sutuoktiniai kartu planuoja, svajoja apie naujagimį. Šis metas ypač tinkamas vaikeliui ateiti. Jis būna labai laukiamas ir mylimas abiejų tėvų. Gimęs kūdikis įneša į sutuoktinių gyvenimą daug šviesių spalvų. Paprastai susiklosto glaudus ryšys tiek tarp vaikelio ir mamos, tiek tarp vaikelio ir tėčio. Tokia atmosfera labai palanki augti visapusiškai sveikam mažyliui.

Brandūs santykiai. Tokie santykiai galo tęstis daugelį metų. Tuo metu sutuoktinių santykiai būna stabilūs, pakankamai ramūs, būdami drauge partneriai jaučiasi gerai. Susilaukus pirmagimio, paprastai po kiek laiko gimsta antras, galbūt ir daugiau vaikų. Šiame etape vaikams gimti sudaromos geros sąlygos. Tėvai atsakingai žiūri į tėvystę, laukia ir džiaugiasi kiekviena atžala.

 

   Eksperimentų su laisve laikotarpis.  Poros santykiai pasikeičia vienam iš sutuoktinių arba abiem išgyvenant viduramžio krizę. Gyvenimas pradeda atrodyti monotoniškas, bespalvis. Kažkuris iš sutuoktinių pradeda suprasti, kad gyvenimas įpusėjo ir jis nebejaučia džiaugsmo nei darbe, nei šeimoje. Vaikai paaugę, santykiai su partneriu nebeįdomūs. Svajojama apie permainas, todėl norisi pakeisti darbą, šeimą, gyvenamąją vietą ir pan. Jei iki tol santykiai šeimoje buvo šilti bei sklandūs, ir sutuoktinis, pamatęs, jog su jo antrąja puse kažkas negerai, padeda jam įveikti sunkumus, šis laikotarpis išgyvenamas ir santykiai neišyra. Kitaip atsiranda didelė galimybė santykiams nutrūkti. Pasitaiko atvejų, kai tuo metu santykius nusprendžiama gelbėti susilaukiant naujos atžalos. Taip dažniausiai suplanuoja moterys.  Visgi tai nė kiek negelbėja santykių, bet juos dar pablogina. Vaikelis gimsta nepalankiomis sąlygomis, nes mama galvoja ne apie jį, o sprendžia santuokos problemas, yra įsitempusi ir nelaiminga. Tėčiui naujas vaikelis taip pat nerūpi. Vaikelio gimimo situacija panaši į tą laikotarpį, kai pastojama iki vedybų.

 

   Šeimos renesanso metas.  Tai paskutinis šeimos raidos etapas, kuriame sutuoktiniai gali susilaukti vaikų. Jei partneriai sugebėjo įveikti krizę, jų santykiai paprastai pasidaro ypač šilti, jausmai pagilėja. Būtent tuo metu dar gali kilti noras susilaukti vaikelio. Taip gimsta vaikai  jaunesni už brolius ir seseris dvidešimt ir daugiau metų. Šeimos situacija labai tinka gimti vaikeliui bei jo artimo ryšio su mama ir tėčiu užmezgimui. Toks kūdikis labai laukiamas tiek tėvų, tiek brolių bei seserų. Visgi vėlyvi tėveliai labai linkę savo mažiausiąjį vaiką per stipriai globoti ir lepinti. Dažnai pasitaiko, jog tokie vaikai auga egoistiški,  nesavarankiški bei lepūs.

 

   Aptarus sutuoktinių santykių reikšmę vaikelio pradėjimui, pateiksiu gyvenimišką pavyzdį. Dviejų vaikų mama pasidalijo savo išgyvenimais. Ji pasakojo, jog pirmojo vaikelio su vyru susilaukė praėjus trims metams po vedybų. Kartu su vyru planavo nėštumą, labai laukė vaiko, sutuoktinis dalyvavo gimdyme. Pirmasis sūnelis gimė sklandžiai, augo pakankamai ramus. Jie su vyru tiesiog mėgavosi tėvyste.  Abu net nepastebėjo kaip berniukas pradėjo lankyti mokyklą ir mokosi bei elgiasi labai gerai. Praėjus devyneriems metams po pirmojo sūnaus gimimo santykiai su vyru atšalo, jis susirado kitą. Moteris labai mylėjo vyrą, nenorėjo jo netekti, todėl pagalvojo, jog galbūt antras vaikelis jį sulaikytų šeimoje. Pastojo. Deja, vyrui nebuvo paprasta apsispręsti, ką daryti gyvenime. Santykiai negerėjo. Moteris laukėsi išgyvendama didelį stresą. Gimus antram sūnui, tik po poros metų jų santykiai pagerėjo. O jaunesnysis sūnus gimė sunkiai, su komplikacijomis. Berniukas auga labai nervingas ir neramus. Jau darželyje auklėtojos sako, kad jis yra sunkiausio elgesio  vaikas grupėje.  Du tos pačios šeimos berniukai yra labai skirtingi, bet akivaizdu, kad ir jų užsimezgimo, laukimo, gimimo bei augimo aplinkybės nevienodos.

 

   Gimimo scenarijai. Psichologas E. Bernas išskiria „gimimo scenarijus“, kurie formuoja žmogaus asmenybę. Jau šešerių metų vaikai elgiasi kaip „nugalėtojai“ ir „nevykėliai“, šeima vaiką vertina kaip „šeimos pasididžiavimą“ arba „nepateisinantį vilčių“. Gana dažnai sutinkami „neaiškios kilmės“, kai vaikas mano, jog yra įvaikintas, bei „sutraumuotos motinos“, susijęs su ypatingomis mamos kančiomis gimdymo metu ir to pasekmėmis, scenarijai.

 Sunkiausiai tėvų ir vaikų ryšys mezgasi, kai kūdikiai gimsta santykių krizių metu, tuomet net vaiko pradėjimo motyvai būna egoistiški, susiję su asmeninių problemų sprendimu. Vaikams palankiausias metas gimti tada, kai tėvai myli vienas kitą, gerai sutaria ir laukia savo atžalos. „Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė.“ (V. Megre)

 

Parengė psichologė Sonata Vizgaudienė